gimdoskaklelis.lt
   
 
Papasakok draugei Rašykite  
 

Ką turi žinoti kiekviena moteris, kad apsisaugotų nuo gimdos kaklelio vėžio?

Gimdos kaklelio vėžys – tai piktybinis gimdos kaklelio navikas. Pasaulyje tai antrasis pagal dažnumą vėžys tarp moterų sergančių vėžiu. Išsivysčiusiose Europos šalyse ir Amerikoje tai nedažnas vėžys. Pagrindinė mažo sergamumo gimdos kaklelio vėžiu priežastis yra reguliarūs visų moterų patikrinimai dėl gimdos kaklelio vėžio atliekant PAP citologinį tyrimą. Dauguma gimdos kaklelio vėžio atvejų yra siejami su žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV). Gimdos kaklelio vėžio vystymesi be ŽPV yra ir kitų rizikos veiksnių.


Ką turi žinoti kiekviena moteris apie gimdos kaklelio vėžį?

Ankstyvoje stadijoje nustatytas gimdos kaklelio vėžys yra sėkmingai gydomas. Geriausias kelias apsaugoti save – tai reguliariai atlikti gimdos kaklelio PAP citologinį tyrimą. Jo pagalba galima anksti nustatyti ikivėžinius ar ankstyvus vėžio ląstelių pakitimus, kol jie netapo užleisti. Masinis ir nuolatinis PAP tyrimo atlikimas JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko gimdos kaklelio vėžio susirgimų ir mirčių nuo jo skaičius sumažėjo.


Gimdos kaklelio vėžio tipai

Gimdos kaklelio vėžio tipas priklauso nuo pažeistų ląstelių tipo. Yra du skirtingi ląstelių tipai žinomi kaip plokščiojo epitelio ląstelių ir liaukinių ląstelių. Iš plokščiųjų ląstelių vystosi plokščialąstelinis vėžys, iš liaukinių – liaukinis gimdos kaklelio vėžys (adenkarcinoma).


Plokščialąstelinis vėžys (karcinoma)

Plokščiojo epitelio ląstelės (plokščiosios ląstelės) yra išorinės gimdos kaklelio dalies dengiamosios ląstelės. Jos labai panašios į Jūsų ląsteles ant odos paviršiaus. Tuomet, kai šios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis gali išsivystyti plokščialąstelinis gimdos kaklelio vėžys. Tai yra dažniausias gimdos kaklelio vėžio tipas. Gera žinia ta, kad šio tipo vėžys išsivysto lėčiau nei kuris kitas. Plokščialąstelinis vėžys gali vystytis nuo 3 iki 5 metų. Tuomet atliekant PAP tyrimą galima nustatyti šiuos ląstelių pakitimus, kol jie netapo vėžiu.


Adenokarcinoma (liaukinių ląstelių vėžys)

Gimdos kaklelio kanalas, kuris tęsiasi iki gimdos ertmės yra išklotas liaukinėmis ląstelėmis. Jos gamina gleives. Sutrikus normaliam ląstelių dauginimuisi, gali išsivystyti liaukinių ląstelių karcinoma (adenokarcinoma). Didėja moterų sergančių šio tipo vėžiu skaičius. Priežastys nėra pilnai aiškios, tačiau manoma, kad tai sąlygoja kitokia nei plokščialąstelinio vėžio vieta gimdos kaklelyje. Šis vėžys yra giliau viduje, t.y. kanale. Didėjantis adenokarcinomų skaičius primena mums, kad pastovus PAP tyrimo atlikimas yra svarbus komponentas siekiant išsaugoti sveikatą.


Kaip vystosi gimdos kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti reikia kelerių metų, kai normalios gimdos kaklelio ląstelės iš normalių virsta ikivėžinėmis (displazinėmis) ląstelėmis. Displazinės ląstelės vystosi į vėžį. Tai trunka keletą metų. Ikivėžinių pakitimų ląstelės yra pakitusios, jos turi savitą išvaizdą, tai matoma mikroskopu. Displazinės ląstelės pakeičia normalias gimdos kaklelio paviršių dengiančias ląsteles, jos dažniau randamos išorinėje gimdos kaklelio dalyje. Po kurio laiko ikivėžinės ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir plisti gimdos kaklelio kanalu. Taip pat jos gali plisti ir į aplinkinius gimdos kaklelio audinius, ar nukeliauti į kitas kūno vietas krauju ar limfa. Gerokai sunkiau gydyti gimdos kaklelio vėžį, kai jis yra jau išplitęs.


Ląstelių pokyčiai, sukeliantys vėžį


Kokie gimdos kaklelio vėžio požymiai?

Daugumoje atvejų ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai aiškių simptomų nesukelia. Dažniausiai pasitaiko nenormalus kraujavimas:

  • kraujavimas tarp mėnesinių;
  • kraujavimas po lytinių santykių, dušo, ar dubens ištyrimo pas gydytoją.

    Taip pat gali būti:

  • dubens skausmas nesusijęs su menstruacijomis;
  • tirštos ar neįprastos išskyros, kurios gali būti nemalonaus kvapo;
  • padažnėjęs šlapinimasis;
  • skausmas šlapinantis.

    Būtinai papasakokite daktarui, jeigu pastebėjote nors vieną šių simptomų.


    Kam vystosi gimdos kaklelio vėžys?

    Lietuvoje kas metai diagnozuojama apie 500 naujų vėžio atvejų. Dažniausiai serga moterys nuo 35 iki 55 metų amžiaus. Tačiau jaunesnės moterys, kurios turi lytinius santykius ir vyresnės moterys taip pat serga gimdos kaklelio vėžiu. Atsižvelgiant į šiuos faktus Jungtinių Amerikos Valstijų kovos su vėžiu organizacija rekomenduoja tokį pasitikrinimą:

  • pradėti tikrintis, t.y. – atlikti PAP tyrimą moteris privalo praėjus 3 metams nuo pirmųjų lytinių santykių pradžios ir nevėliau, kaip nuo 21 metų ir iki 70 metų;
  • jeigu PAP tyrimas atliekamas ThinPrep metodu, tikrintis reikia kas dveji metai, jeigu paprasto tepinėlio metodu – kasmet.

    Dažnai išplitęs gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas moterims, kurioms nebuvo atliktas, ar jos neatliko PAP tyrimo.


    ŽPV vaidmuo

    Yra daug rizikos veiksnių, kurie sukelia gimdos kaklelio vėžį. ŽPV ( žmogaus papilomos virusas) yra aptinkamas 99,7 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Dėl liaukinių karcinomų (adenokarcinomų) ŽPV vaidmuo yra mažiau aiškus.


    Literatūra

    1. Dorland's illustrated medical dictionary. 29th ed. Philadelphia: W.B. Saunders; 2000. Endocervix; p. 625.

    2. American Cancer Society. What is Cervical Cancer? Available at: http://www.cancer.org/docroot/CRI/ content/CRI_2_4_1X_What_is_cervical_cancer_8.asp?rnav=cri. Accessed 12/09/07.

    3. American College of Obstetricians and Gynecologists Pamphlet. Cancer of the Cervix. Washington DC; 2004.

    4. American Cancer Society. Guidelines for Early Detection of Cancer. Available at: http://www.cancer.org/docroot/PED/ content/PED_2_3X_ACS_Cancer_Detection_Guidelines_36.asp?sitearea=PED. Accessed 3/14/08.


    Apie ŽPV ir gimdos kaklelio vėžį

    Žmogaus papiloma virusų (ŽPV) grupėje yra apie 100 virusų, kurie plinta kontaktiniu būdu. Gimdos kaklelio virusų grupė plinta lytiniu keliu. Pavojingi keletas virusų tipų, taip vadinamų „didelės rizikos“ viruso štamų, kurie būna gimdos kaklelio gleivėse ar ląstelėse ir sukelia ląstelių pakitimus, kurie laikui bėgant gali vystytis į vėžį. Svarbu prisiminti, tai kad vakcina neapsaugo nuo visų „didelės rizikos“ viruso štamų, todėl gali išsivystyti ikivėžiniai pakitimai.


    Kas užsikrečia ŽPV?

    Apie 80 proc. lytinį gyvenimą gyvenančių moterų iki 50 metų susiduria mažiausiai su vienu iš lyties takų ŽPV tipų. JAV apie 20 milijonų žmonių yra užsikrėtę ŽPV virusu ir apie 6,2 milijono užsikrečia kiekvienais metais.

    ŽPV infekcija retai sukelia simptomus. Dauguma žmonių nežino, kad jie yra užsikrėtę šiuo virusu.


    Lytinės karpos ir gimdos kaklelio vėžys

    Dauguma žmonių žino, kad lytines karpas sukelia ŽPV, tačiau tik nedaugelis žino, kad jas sukelia „mažos rizikos“ žmogaus papilomos virusai. „Didelės rizikos“ virusai nesukelia lytinių karpų taip vadinamų kondilomomis. Labai svarbu nesusieti lytinių karpų su gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika.

    „Didelės rizikos“ ir „mažos rizikos“ ŽPV tipai

    Egzistuoja 100 įvairių ŽPV tipų. Dauguma ŽPV tipų savaime išnyksta iš moters organizmo 1-2 metų laikotarpyje. Dauguma jų yra „mažos rizikos“ reiškiantys, kad jie mažai susiję su gimdos kaklelio vėžiu.

    Apie 14 ŽPV tipų yra siejami su didele išsivystymo į vėžį galimybę, tai yra „didelės rizikos“ virusai. Jeigu jie laikui bėgant pažeidžia ląsteles, tai sukelia ikivėžinius pakitimus. Šie ląstelių ikivėžiniai pakitimui laikui bėgant virsta į vėžį. ŽPV16 ir ŽPV18 viruso tipas sąlygoja 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.


    ŽPV vakcina

    ŽPV vakcina apsaugo nuo dviejų didelės rizikos viruso tipų ŽPV16 ir ŽPV18. Šie tipai sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tačiau vakcina neapsaugo nuo visų ŽPV tipų. Todėl nepriklausomai, ar paskiepyta moteris, ar ne, svarbu tikrintis ir atlikti citologinį PAP tyrimą, nes vakcina neapsaugo nuo visų ŽPV tipų. Jungtinėse Amerikos Valstijose vakcina yra patvirtinta 9- 26 metų amžiaus mergaitėms ir moterims.


    ŽPV nustatymas

    ŽPV nustatymas suteikia papildomos informacijos apie ŽPV būklę moters organizme. Tyrimas leidžia nustatyti didelės rizikos ŽPV. Tačiau šis tyrimas negali nustatyti ląstelių pakitimų. Tyrimas labai vertingas, kai jis atliekamas kartu su citologiniu PAP tyrimu iš skystos ThinPrep terpės likusios po citologinio tyrimo tais atvejais, kai tyrimą atlikusiam tyrėjui nėra iki galo aiškūs ląstelių pakitimai. Arba nustatomi mažo laipsnio ikivėžiniai pakitimai. Informacija apie šių ląstelių užkrėtimą didelės rizikos ŽPV padeda iki galo nustatyti ląstelių pakitimus.

    Dauguma jaunų moterų yra užsikrėtusios ŽPV. Didesnei jų daliai infekcija išnyksta savaime, todėl ŽPV nustatymas nėra rekomenduojamas kiekvienai moteriai. Pagal dabartines rekomendacijas tyrimą rekomenduojama atlikti tuomet, kai citologinis PAP tyrimas nustato neaiškią, neapibrėžtą diagnozę, tai yra kuomet ląstelių pakitimus vertinančiam tyrėjui nėra aiškūs ląstelių pakitimai. Taip pat tyrimą galima atlikti kuomet moteris yra vyresnė nei 30 metų amžiaus. Jeigu ŽPV tyrimo rezultatas ir ThinPrep ® PAP citologinio tyrimo rezultatas (abu tyrimai) yra neigiami, moteris gali tikrintis kas 3 metai.

    Jūsų daktaras patars ar Jums reikia atlikti ŽPV nustatymą iš skystos ThinPrep ® PAP terpės likusios po citologinio tyrimo.

    Šiuo metu nėra gydymo nuo ŽPV infekcijos. Apie 90 proc. ŽPV tipų išnyksta patys savaime per tam tikrą laiką.


    Informavimas apie ŽPV

    Vadovaujantis JAV Tarptautinio kovos su vėžiu instituto duomenimis 40 proc. JAV moterų yra girdėjusios apie ŽPV ir tik 20 proc. moterų yra girdėjusios apie tai, kad dalis šių virusų sukelia ląstelių pakitimus, kurie laikui bėgant vystosi į vėžį. Jeigu Jūs turite draugų, kurie apie tai negirdėjo ir nežino papasakokite jiems. Patikėkite, jie nustebins Jus žinodami apie pastovaus pasitikrinimo svarbą atliekant PAP tyrimą taip pat.


    Literatūra

    1. American Cancer Society. Guideline for Human Papillomavirus (HPV) Vaccine Use to Prevent Cervical Cancer and Its Precursors. Available here: http://caonline.amcancersoc.org/cgi/content/full/57/1/7. Accessed 9/2/08.

    2. Hybrid Capture® 2 Package Insert. QIAGEN Group, Netherlands.

    3. American Cancer Society. Thinking About Testing for HPV? Available here: http://www.cancer.org/ docroot/CRI/content/CRI_2_6x_Thinking_About_Testing_for_HPV.asp. Accessed 5/29/08.

    Kiti rizikos veiksniai galintys sukelti vėžį

    ŽPV (žmogaus papilomos virusas) yra vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį. Kiti rizikos veiksniai taip pat egzistuoja. Būkite tikra, kad Jūsų daktarui rūpi, jeigu Jūs turite žemiau pateiktus rizikos veiksnius.


    Lytinių santykių istorija:

  • lytiniai santykiai prasidėjo labai ankstyvame amžiuje;
  • keli lytiniai partneriai.

    Jūsų sveikata:

  • ankščiau diagnozuotas vėžys;
  • nusilpusi imuninė sistema ir/ar AIDS infekcija.

    Gyvenimo kokybė:

  • nereguliariai arba neatliekamas PAP tyrimas;
  • rūkymas.

    Vengdama šių rizikos veiksnių ir reguliariai tikrindamiesi atliekant PAP tyrimą Jūs būsite tikra, kad darote visą, kad išvengtumėte gimdos kaklelio vėžio.


    Literatūra

    1. American College of Obstetricians and Gynecologists Pamphlet. Cancer of the Cervix. Washington DC; 2004.


     

     

     

     

  •   ISC Medical