Skirtingose pasaulio valstybėse amžius, nuo kurio moteris kviečiama dalyvauti prevencinėse programose, svyruoja nuo 20 iki 25 metų. Gimdos kaklelio vėžio vystymasis yra lėtas, o jo dažnis jaunesnio amžiaus moterų tarpe yra mažas. Taip pat žinoma, jog jaunesniame amžiuje nustatyti ląstelių pakitimai ar infekuotumas ŽPV dažniausiai išnyksta savaime, kai organizmui nepadaroma jokia žala.  Ar tikslinga atlikti tyrimą jaunesnėms nei 25 metų moterims Lietuvoje, kuomet moteris dar neįtraukta į patikros programą, individualiai nuspręsti padės gydytojas akušeris ginekologas, įvertinęs moters rizikos veiksnius. 

Remiantis įvairių organizacijų rekomendacijomis, amžius, kada programinių gimdos kaklelio tyrimų galima nebeatlikti, priklauso nuo to, ar moteris anksčiau periodiškai dalyvavo prevencinėje programoje ir kokie buvo jos CT ir (ar) ŽPV tyrimų atsakymai bei nuo esamų gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių (rūkymo, gretutinių ligų, naujų lytinių partnerių ir t.t.). Jei moteris periodiškai dalyvavo prevencinėje programoje, atliktuose tyrimuose nebuvo rasta pakitimų, moteris neturi rizikos veiksnių, tyrimų galima nebeatlikti vyresnėms nei 65 metai moterims (Australija šią ribą pakėlusi iki 74 metų). Kitais atvejais, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju akušeriu ginekologu, kuris įvertins individualią riziką.

Dėl lėto gimdos kaklelio vėžio vystymosi ir progresavimo, esant normaliems CT ir (ar) ŽPV tyrimų rezultatams, patikra, dažnesnė nei, atitinkamai, 3 ar 5 metai, nėra tikslinga.