Normali makšties mikrobioma
Fiziologines makšties išskyras sudaro makšties epitelio ląstelės, imuniniai komponentai, bakterijos, tame tarpe ir laktobakterijos, grybeliai bei kiti mikroorganizmai. Menstruacijų metu kraujas keičia makšties rūgštingumą, padeda pašalinti daugumą bakterijų. Laktobakterijų, tokių, kaip L. crispatus, kiekis krenta šimtus kartų, kitų laktobakterijų, tokių, kaip L. iners, proporcija gali išlikti didesnė. Taip pat išauga anaerobinių bakterijų dalis. Visgi, du trečdaliai moterų turi pakankamai laktobakterijų netgi mėnesinių metu. Pasibaigus kraujavimui, laktobakterijų kiekis pradeda stipriai augti, o kitų bakterijų – mažėti. Didėjantis estrogeno kiekis organizme skatina glikogeno kaupimąsi makšties epitelyje. Laktobakterijoms glikogenas svarbus lakto-rūgščiai gaminti. Skaidrios, kaip kiaušinio baltymo išskyros būdingesnės iš gimdos kaklelio ovuliacijos laikotarpiu. Artėjant mėnesinių laikui, galima stebėti apie vieną arbatinį šaukštą balkšvų, kartais gelsvesnių išskyrų iš makšties.
Makšties bakterijų sudėtis priklauso nuo įvairių faktorių. Tyrimų duomenimis, dukterų ir jų motinų mikrofloros yra panašios. Taip pat stebimi tam tikri rasiniai skirtumai. Nepaisant to, kiekvienos moters mikroflora labai įvairi, sudaryta iš tūkstančių skirtingų mikroorgnizmų – bakterijų, virusų, grybelių. Mokslininkai bandė suskirstyti makšties bendruomenes pagal vyraujančias laktobakterijas. Išskirti penki tipai, pripažįstant, kad ketvirto tipo atveju randamas L. ineris vidutiniškai gausiai, bet gali būti ir kitų bakterijų, tokių, kaip Gardnerella vaginalis – jų dažnai andama bakterinės vaginozės atveju.
Makšties mikroflora kinta ir menstruacinio ciklo metu. Stresas gali slopinti makšties epitelyje glikogeno (laktobakterijų maisto) gamybą. Naujas seksualinis partneris siejamas su didesne bakterijų įvairove. Kai kurios moterys dažnai plauna makšties vidų. Ši praktika pažeidžia epitelį ir išplauna gerąsias bakterijas.
Laktobakterijos reikalingos ne tik makšties rūgštingumui palaikyti. Jos be galo svarbios modifikuojant makšties ir gimdos kaklelio imuninį atsaką. Minėtos bakterijos gali pasunkinti žmogaus papilomos viruso patekimą į gimdos kaklelio epitelį bei palengvinti jo pašalinimą iš organizmo. Laktobakterijų trūkumas siejamas su didesne ŽPV viruso atekimo į organizmą tikimybe. Gimdos kaklelio chlamidijų infekcija padidina žmogaus papilomos viruso genetinės medžiagos įsitvirtinimą moters ląstelėse ir tai siejama su didesne priešvėžinių pokyčių vystymosi tikimybe.
Apibendrinus, galima teigti, kad sveikos, vaisingo amžiaus moters makštyje gyvena įvairių bakterijų bendruomenės, kurių sudėtis kinta priklausomai nuo sąlygų. Vyraujančios bakterijos ne tik yra makšties išskyrų dalis, tai pat jos atlieka apsauginę, imunitetą modifikuojančią funkciją.
