Istorija

Sekcijos kūrimas
Sekcijos steigimo iniciatyvos 2007-aisiais LAGD suvažiavime ėmėsi gydytoja V. Butkienė ir doc. dr. A. Vaitkuvienė. 27 narių Kolposkopijos sekcijos steigimo iniciatyvinė grupė pasirašė steigimo dokumentą. 2009-aisiais Baltijos Lazerinės medicinos kongreso ginekologijos sekcijos posėdžio metu įsteigta Kolposkopijos sekcija, dalyvaujant LAGD prezidentei doc. dr. D. Vaitkienei, EUROGIN sekretoriui K. Syrjanen ir DySIS molekulinės kolposkopijos išradėjui prof. dr. K. Balas.

Sekcijos valdymas
Doc. Dr. A. Vaitkuvienė sekcijai vadovavo iki 2017 metų gruodžio mėnesio.

Nuo 2018 metų sausio mėn. Europos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos savaitės konferencijos metu  išrinkta nauja kolposkopijos sekcijos pirmininkė ir valdyba. Pirmininke tapo doc. dr. Kristina Jarienė, kuri sekcijai vadovauja iki šiol, o Kolposkopijos sekcijos pavadinimas pakeistas į Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcija.

Diagnostikos raida

Picture1.png

Kada pirmą kartą paminėta ši liga?

400 metais prieš Kristų apie gimdos kaklelio vėžį buvo kalbama kaip apie neišgydomą ligą.

Proveržis diagnostikoje

Gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostikoje proveržis įvyko  tik 1943 metais, kuomet Georgios Papanicolaou (1883–1962) kartu su Herbert Frederick Traut (1894–1963) paskelbė straipsnį „Diagnosis of Uterine Cancer by the Vaginal Smear“.

Kitas didelis žingsnis žengtas 1976 metais, kuomet Harald zur Hausen publikavo straipsnį apie galimą žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ryšį su gimdos kaklelio vėžiu. Nuo to laiko gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostika ir prevencija įgavo kitą spalvą – daugelyje pasaulio šalių nuo 1996 metų įprastą CT (jis dar vadinamas PAP testu, autoriaus Papanicolaou garbei) pakeitė skystųjų terpių citologinis tyrimas, nuo 2006 metų mergaites, kiek vėliau ir berniukus, ilgainiui - moteris ir vyrus, rekomenduojama skiepyti vakcina nuo ŽPV, o nuo 2010 metų kai kurios išsivysčiusios šalys į gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostikos gaires aukštos rizikos ŽPV tyrimą įtraukė kaip pirmo pasirinkimo tyrimą.   

Kolposkopijos raida prasidėjo 1924 metais Vokietijoje. Tuo metu jau buvo žinoma, kad leukoplakija ilgainiui gali virsti vėžiu, todėl Hans Hinselmann (1884–1959), norėdamas aptikti pačius smulkiausius gimdos kaklelio pokyčius iki kol jie netapo vėžiu, pirmuosius tyrimus atliko su veidrodėliu, pritvirtintu prie kaktos, ir binokuliarine lupa. Kiek vėliau jis sukonstravo pirmąjį prietaisą, didinantį vaizdą 10–20 kartų.

Kolposkopijos pradininkas Lietuvoje buvo doc. E. Tarnauskas (1910–1996), kuris prof. P. Mažylio iniciatyva 1946 metais Kauno valstybinio universiteto akušerijos ir ginekologijos klinikoje  atliko pirmąjį kolposkopijos tyrimą.

Iki 1948 metų E. Tarnauskas naudojo Preissecker kolposkopą, kuris neturėjo stovo. 1948 metais jis sukonstravo savo kolposkopą, kuris turėjo stovą ir didino vaizdą 20 kartų, o 1957 metais apgynė disertaciją „Kolposkopija ankstyvo gimdos kaklelio vėžio diagnostikoje“. Disertacijoje buvo analizuojami 1893 moterų duomenys ir tuo metu tai buvo pirmoji disertacija tuometinėje Sovietų Sąjungoje apie kolposkopijos svarbą gimdos kaklelio vėžio diagnostikoje.

kolposkopas.png