Menstruacinė taurelė
Mes ne tik konsultuojam, gydom, rašom, bet kartais dar „mokslą darom“ :) Kai norim pabendrauti su plačiąja visuomene, į socialinę erdvę įmetam kokią anketą. Gauti atsakymai neatspindi visos Lietuvos įpročių ar veiklos, tačiau galima bent bandyti įsivaizduoti tendencijas.
Vienos iš apklausų metu paaiškėjo, kad mūsų manymas apie galimą menką menstruacinių taurelių vartojimą, subliuško. Mokslas rašo, kad taureles renkasi vos 1 procentas pasaulio moterų, o va Lietuvoje jas rinkosi apie 15 proc. iš 642 mums atsakiusių moterų.
Tada supratom, kad @gentleday_lt mums užduotas klausimas yra vertas atsakymo plačiau. Nes gali būti svarbus beveik 7 moterims iš 100.
Klausimas skambėjo taip: „AR TAURELĖ TURI ĮTAKOS SUSIRGTI CISTITU? MUMS SAKĖ, KAD NEGALI. NEBENT GAL DĖL HIGIENOS TRŪKUMO?“
Cistitas yra šlapimo pūslės uždegimas, kuris, kaip taisyklė, išsivysto į šlapimo pūslę patekus mikroorganizmams, kurių šiaip ten neturėtų būti. Bakteriniai cistitai būna nekomplikuoti, komplikuoti ar pasikartojantys, bet yra dar ir nebakteriniai cistitai (pvz.: intersticiniai), kurie nieko bendra su bakterijomis neturi.
Pasirodo, kad naudojant menstruacines makšties ar gimdos kaklelio taureles, įvairūs šlapimo sistemos sutrikimai (ne tik cistitas) gali įvykti. Taip nutinka apie 0,27 proc. moterų. Mažai, bet būna, vis tik.
Kadangi taurelės makšties mikrofloros ekosistemos dažnu atveju visai nekeičia (kitaip nei tamponai ir (ar) paketai) ir net sumažina makšties infekcijų (pavyzdžiui, bakterinės vaginozės) dažnį, didesnė tikimybė, kad bakterijos į šlapimo takus patenka kitais keliais. Tad menstruacinė higiena išties yra labai svarbi. Dar svarbu yra teisingai taurelę įdėti, nes radom aprašytus bent tris atvejus, kai neteisingas taurelės įdėjimas užspaudė šlapimo takus ir trukdė šlapimui nutekėti. Sunkiai įsivaizduojam, kaip tai galėjo nutikti, bet ko tik toje medicinoje nebūna, o moterys juk tokios skirtingos… :)
Mūsų komanda vengia sakyti „taip tikrai negali būti“, nes, žiūrėk, kai tik taip leptelsi, tai būtinai tas „negali būti“ ir atsitiks :)
Beje, ar galite įsivaizduoti, kad pasaulyje kas mėnesį menstruacijos atsitinka apie 1.9 BILIJONŲ moterų?
Neišsipildžiusios svajonės svarbiau nei vaiko sveikata
Skambutis iš draugės. Gydytojos.
„Turim bėdą. Profesionali sportininkė. 14 metų, nėra mėnesinių. Reikia skubiai pažiūrėt, nes tuoj vėl išskris ir nematysim jos ilgai”.
Hm, skambinanti draugė tikrai labai gudri šiuose reikaluose, tad kiek nustebina.
„Tai kad mėnesinių galim laukti ir iki 16 metų, svarbu tik, kad branda jau matytųsi tokiame amžiuje” – atsargiai mykiam.
„Tame ir esmė, kad ji atrodo, kaip aštuonerių ir bijau, kad ten jau yra rimtų sveikatos bėdų. Tik sorry, mama ten ypatinga”,- perspėja prieš atsisveikinant.
Patirtis ir gyvenimas mums yra rodęs daug įvairių mamų. Net jei jos viską žino geriau už visus pasaulio ekspertus, kažkaip pavyksta rasti bendrą kalbą.
Bet ne visada.
„MES nesuprantame, ko MUMS čia reikėjo ateiti. Jei ne pažyma, tikrai neitume”,- aha, draugė ne veltui perspėjo.
MES - tai kiek didesnių nei statistinių matmenų mama ir jos dukra, kuri išties atrodo kaip vaikas. Gal kaip antrokė. Ne vyresnė. Priežastys?
Pasirodo, smarkiai ribojama jos mityba. Nes partneris turi MUS kilnoti. JOS negali prarasti užimamų aukštų pozicijų. Nes „MŪSŲ laukia puiki ateitis”.
Entuziazmo kupini atskaitom paskaitą apie žalojantį RELIATYVAUS ENERGIJOS DEFICITO SPORTE poveikį viskam - augimui ir vystymuisi, imuninei, endokrininei ir metabolinei sistemoms, kraujui, širdžiai, žarnynui, kaulams. Ir kad vaikas be normalios hormoninės pusiausvyros normaliai bręsti negali. O kur dar patiriamas stresas, fiziniai krūviai bei psichologinė įtampa. Ir kad keturiolikos metų mergaitė jokiu būdu neturi atrodyti kaip aštuonerių.
„Be reikalo atėjom, visi jūs tą pačią giesmę giedat su tais savo hormonais“.
Alio, MAMA, jūsų vaikas sulūš? Jei TUOJ PAT nieko nedarysit, pirmiausia lūš kaulai, patiriantys didžiausią fizinį krūvį!
Kaip į sieną. Nes „nenori, kad dukra netektų to, ką ji kažkada prarado, nes jai nebuvo suteiktos galimybės. O jau dabar ji padarysianti viską, kad vaikas turėtų tai, ko ji negalėjo turėti“.
Po kelių metų sužinojom, kad tai buvo būtent tas atvejis, kai frazė „ar aš nesakiau“ neteikia jokio pasitenkinimo.
Mergaitė nesportuoja, nes TAI sporto šakai ji tapo „brokuota“, net ir sugijus lūžiui.
Iki dabar galvojam, ką reikėjo ir vis dar reikia daryti kitaip.
Mėnesinės – ne liga
Kažkada, senų senovėje, kai dar ėjome į mokyklą, būdavo didžiausia tragedija, jei menstruacijos sutapdavo su fizinio lavinimo pamoka. Ir ne tiek dėl skausmo, kurį dažna patirdavo („neverkšlenk, visoms taip būna“), kiek dėl to, kad nu problemytė – tiek menstruacijų higiena, tiek nuolatinis siaubas, kad jei nutekės per kelnes, apturėsi nemenką stigmatizacijos gėdą.
Pasirodo, menstruacijų problemytės gyvuoja net ir praėjus „šimtui“ metų nuo mūsų eros.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsiuntė klausimą, kurio viena sudedamųjų dalių buvo: ar, mūsų nuomone, turėtų būti sudaromos galimybės atleisti mergaites nuo fizinio ugdymo pamokų menstruacijų metu individualiais atvejais? Pasirodo, kai kur mokyklose šitos problemos vis dar egzistuoja. Ar tai dėl įtarimų išsisukinėjimu („tik nesakyk, kad ir vėl mėnesinės“), ar dėl aklo užsispyrimo ir „vidaus tvarkos taisyklių“ („kas čia bus, jei visos dėl mėnesinių ant suoliuko sėdės?“), ar dėl empatijos trūkumo („o aš noriu atostogų, nes man barzdą reikia skusti kasdien“), o gal ir dėl žinių apie reprodukcinės sveikatos fiziologiją stokos („dar ne taip skaudės, kai gimdysi“).
Tikrai žinome, kad dalis mokyklų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje taiko „tėvų raštelio“ praktiką. Kitos reikalauja medicininių išrašų, o kai kur merginos apskritai priverstos dalyvauti, nepaisant savijautos.
Tai vat, dabar – dėmesio.
Visame pasaulyje menstruacijų sukeltą skausmą patiria iki 90 proc. paauglių merginų. Kitas menstruacijų metu pykina, jos jaučia bendrą silpnumą, alpsta, viduriuoja, yra ypač emociškai labilios, o kai kurioms kraujavimas būna toks gausus, kad po kiekvienų menstruacijų geležį reikia valgyti šaukštais.
Tai – ar reikia reaguoti?
Akcentuojama, kad menstruacijos yra natūrali moters reprodukcinės sveikatos ciklo dalis, tačiau pamirštama, kad jų eiga ir poveikis fizinei bei emocinei savijautai kiekvienai merginai ar moteriai labai skiriasi. Lietuvos sporto universitetas padirbėjo ir sužinojo, kad beveik 93 proc. merginų skausmingas menstruacijas nurodė kaip nedalyvavimo pamokose priežastį. Ne „iš poniškumo“ gi, o dėl kūno savitumo – jis funkcionuoja taip, kaip funkcionuoja, ir ką tu jam padarysi.
Japonijoje egzistuoja „menstruacijų atostogų“ praktika, įtvirtinta darbo teisėje nuo 1947 m., pagal kurią dirbančios moterys turi teisę nedirbti menstruacijų metu. Pastaraisiais metais Japonijos visuomenėje kyla diskusijų dėl poreikio tokias nuostatas perkelti ir į švietimo sistemą – kai kurios mokyklos jau taiko „period leave“ praktiką, kai mokinės, iš anksto pranešusios, gali nedalyvauti fizinio lavinimo pamokose.
2023 m. Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, įteisinusia apmokamas menstruacijų atostogas, kai moterys, patiriančios stiprius mėnesinių skausmus, gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą. Panašios iniciatyvos svarstomos ir kitose šalyse (Pietų Korėjoje, Taivane, Indonezijoje), o Italijoje bei Prancūzijoje diskutuojama apie šios praktikos įvedimą – kai kurie regionai tai jau taiko. Portugalijoje moterys taip pat jau gali turėti apmokamas nedarbingumo dienas, jei skausmingos menstruacijos yra susijusios su patvirtinta liga.
Tai jei galima moterims – kodėl negalima paauglėms?
Rašoma, kad Suomijoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje į šią problemą per sporto pamokas žiūrima lanksčiai. Bet kaip čia pamatuoti tą lankstumą?
Kita vertus, adaptyvus fizinis aktyvumas kai kuriais atvejais gali sumažinti menstruacijų metu patiriamą skausmą. Tačiau kiekvienu atveju poveikis yra individualus ir priklauso nuo daugyyybės veiksnių.
Tai mes apibendrinom.
Taip, menstruacijos yra fiziologinė norma. Bet tai nereiškia, kad visos mergaitės jas išgyvena vienodai. Kažkaip mums atrodo, kad privalomas fizinis aktyvumas – ypač kai menstruacijos sukelia ryškius sveikatos pokyčius, o įstaigose trūksta supratingumo ar tinkamų higienos sąlygų – gali būti diskriminuojantis ir kenkti paauglės sveikatai bei psichoemocinei būsenai. Nemanot?
Parašėm, kad fizinis aktyvumas menstruacijų metu galėtų būti skatinamas kaip galimybė, bet ne traumuojanti prievolė, ir mes manom, kad paauglės turi turėti teisę pasirinkti: dalyvauti, stebėti pamoką ar atsisakyti dalyvauti be papildomo spaudimo ir, svarbiausia, be privalomo medicininio pateisinimo.