Atmintinė

Kolposkopija

Radus citologinių gimdos kaklelio pokyčių, priklausomai nuo jų pobūdžio, atliekama kolposkopija.

Kolposkopija – tai instrumentinis tyrimas vulvos, makšties ir gimdos kaklelio pokyčiams įvertinti binokuliniu optiniu prietaisu (mikroskopu), vaizdą padidinus nuo 3,5 iki 40 kartų. Kolposkopinis tyrimas atliekamas moteriai sėdint ginekologinėje kėdėje.

Kolposkopija yra saugi ir neskausminga procedūra, kurios trukmė – nuo 10 iki 30 min. Tyrimą atlieka kvalifikuotas gydytojas kolposkopuotojas, turintis akušerio-ginekologo licenciją.

Kolposkopijos tikslas – rasti citologiniu tyrimu nustatytų atipinių ląstelių vietas ir įvertinti pažeistą gimdos kaklelio, makšties ar vulvos paviršiaus plotą. Kolposkopinio tyrimo metu iš pakitusių plotų galima paimti mažų audinio gabalėlių tyrimui, t. y. atlikti taškinę biopsiją. Biopsinės medžiagos histologiniu tyrimu patvirtinami arba paneigiami ikivėžiniai pokyčiai ir gimdos kaklelio vėžio diagnozė. Siekiant tiksliau diagnozuoti pakitusius epitelio pokyčius, tyrimo metu naudojami 3 proc. acto rūgšties tirpalas ir vandeninis jodo tirpalas.

Įrodyta, kad biopsija yra saugi ir tiksli diagnostinė procedūra. Kolposkopija padeda tiksliau surasti ir įvertinti vulvos, makšties ir gimdos kaklelio epitelių pokyčių laipsnį, išplitimą, nustatyti tinkamiausią biopsijos vietą, radikaliai pašalinti židinį ir parinkti tinkamą stebėjimo ir gydymo taktiką.

Kolposkopinio tyrimo komplikacijų būna itin retai. Kartais po tikslinės biopsijos gali kilti kraujavimas, bet jis sustabdomas to paties tyrimo metu. Kraujavimas dažnesnis, jei tyrimo metu atliekamas platus pažeistų plotų išpjovimas ar moteris yra nėščia.

Absoliučių kolposkopijos kontraindikacijų nėra. Kolposkopijos kontraindikacijos:

  • ūmus lytinių takų uždegimas;

  • menstruacijos (tyrimas gali būti atliekamas bet kurią kitą ciklo dieną).

 

24 valandas prieš kolposkopinį tyrimą nepatartina:

  • naudoti vaginalinių medikamentų, lubrikantų, kremų, spermicidų ir kt.;

  •  skalauti makštį;

  •  turėti vaginalinių lytinių santykių;

  •  imti mėginių iš gimdos kaklelio.

 

Pacientė turi informuoti gydytoją, jei:

  •  vartoja bet kokius kraują skystinančius vaistus (aspiriną, varfariną, hepariną, klopidogrelį ir kt.);

  •  yra nėščia ar galvoja, kad galėjo pastoti. Kolposkopinį tyrimą atlikti nėštumo metu galima ir tai yra saugu, tačiau ši žinia padės gydytojui apsispręsti dėl biopsijos būtinybės nėštumo metu.

 

Jei Jums buvo atlikta biopsija:

  •  po tyrimo kelias dienas galite pastebėti negausių kraujingų išskyrų, bet jos per kelias dienas išnyks;

  •  jei atliekant tyrimą naudotas vandeninis jodo tirpalas, išskyros gali būti tamsiai rudos, tamsaus šokolado ar kavos tirščių spalvos;

  •  galite jausti nedidelį maudimą ar skausmą pilvo apatinėje dalyje – jis praeis per kelias valandas po tyrimo.

48 val. po tyrimo į makštį nekiškite tamponų, venkite lytinių santykių, nenaudokite jokių vaginalinių medikamentų, kremų ir kt.

Visada paklauskite gydytojo, kada ir kaip sužinosite tyrimo atsakymą.

 

Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei:

  •  po tyrimo gausiai kraujuojate;

  •  kraujavimas užsitęsia ilgiau nei 7 dienas;

  •  išskyros iš makšties tampa nemalonaus kvapo;

  •  išlieka pilvo skausmai, nepaisant vaistų nuo skausmo vartojimo;

  •  pakyla ir laikosi ≥ 38 °C kūno temperatūra.