Kolposkopija ar Kolonoskopija
Na vat ką ir reikėjo DAR KARTĄ „įrodyti” – tie mūsų medicininiai terminai yra tai, kas net ir mums, medikams, dažnai koją pakiša.
Ne dėl to, kad nežnom jų, o todėl, kad paskendę savo didžiajame žinių vandenyne, pamirštame, kad ne visi medicinos mokslus graužė. Kaip ir ne visi moka tvarkyti buhalterines apskaitas. Arba galėtų bėgti į degantį namą. Arba valtele perplaukti vandenyną. Arba valyti dangoraižių langus. Arba kantriai auklėti neklaužadų būrį. Arba parašyti diktantą be klaidų. Ir dar daug visokių ARBA. Todėl mes ir esam vieni kitiems reikalingi. Su savo žiniom, gebėjimais ir stiprybe.
Vienos klinikos reklaminiame puslapyje skaitom: „Turinčioms siuntimą, atliksime KOLPOSKOPIJĄ…”
Netrukus skaitome ir susidomėjusios moters klausimą: „O KOLONOSKOPIJĄ atliekate su narkoze?”
KOLPOskopija
KOLONOskopija
Pastebėjot? Net jei ir skamba panašiai, bent jau raidžių skaičius tai tikrai skiriasi :) O panašiai skamba, nes abu žodžiai turi tokią pačią sudurtinę dalį – „SKOPIJA“, kas graikiškai reiškia „žiūriu, stebiu” (skopeo).
O va kita dalis – skiriasi.
KOLPOS graikiškai reiškia makštį. Ir lotyniškai. COLPOS.
KOLON reiškia žarną. COLON.
Tai reiškia, kad abu tyrimai reiškia žiūrėjimą į organą, tik vienu atveju tyrimas reikalingas apžiūrėti makštį bei gimdos kaklelį, kitu – apžiūrime žarnas. Į vidų ten lendam. Nes kitaip nelabai matosi.
GIMDOS KAKLELIO PAŽAIDOMS PATIKSLINTI ATLIEKAME KOLPOSKOPIJĄ. Daugiau galite paskaityti čia: Kolposkopija (gimdoskaklelis.lt). O kaip šiam tyrimui pasiruošti, skaitykite čia: Kolposkopijos atmintinė (gimdoskaklelis.lt).
Ir narkozės, atliekant gimdos kaklelio ligų patikros tyrimus, kaip taisyklė, nereikia*.
Mūsų draugučiams medikučiams linkime tvirtybės ir kantrybės: navatkitaipnebus – net jei kalbėjom ir aiškinom dešimt kartų, turim kažkaip surasti jėgų ir sekantiems dešimt. Net jei liežuvis iš nuovargio limpa prie gomurio. Kol esvaikata, sukdama ratelį, ieškos eilinio išėjimo iš to pačio labirinto, atsigeriam vandens ir kalbame. Iki kol įkyrėsim tiek, kad pacientai, vartydami akis, sakytų: „Žinau gi, žinau”.
*išimčių visada yra.
P/S – medicinos mes vis dar „truputį” mokomės lotyniškai :) Truputį labai nemažai.
Asklepijaus gyvatė
.png)
Mituose gyvatė dažnai simbolizuoja atsinaujinimą ir amžinąjį gyvenimą. Uroboras – ryjanti savo uodegą gyvatė – dar yra ir amžino atgimimo simbolis. Kitur gyvatė yra išminties ir žinių simbolis, o apgalvotas gyvatės nuodų panaudojimas nurodomas kaip vaistas, ne nuodas. Rytų filosofijose (pvz., Kundalini joga) gyvatė siejama su dvasine energija, sujungiančia kūną su aukštesnėmis sąmonės būsenomis. Tiesiog vienas gėris.
O va štai gyvenime, jei vieni kitus vadiname gyvatėmis, kažkodėl nieko apie atsinaujinimą, atgimimą, išmintį ar amžinybę negalvojam. Dažniau - apie klastą ir blogį. Gal kad buvom daug mokyti, kaip gyvatė Ievą suviliojo?
„Tikras gyvatė“, - sakome apie nesąžiningą mediką. Arba apie pacientą, jei jis siekia naudos sau klasta.
„Viguriuoja, kaip gyvatė“,- apie apsimetinėjančius, išsisukinėjančius. Ir pacientus, ir medikus.
„Taškosi gyvatės nuodais“, - apie nepagrįstai, bet ypatingai konfliktišką pacientą.
„Slysta, kaip gyvatė“, - tinka visiems suktai „gudresniems“, bandantiems apeiti taisykles.
„Nepatikimas, kaip gyvatė“, - čia tie tikri melagiai.
„Gyvatė tarp baltų chalatų“, - šitas iš viso be komentarų.
<...>
Naujais 2025 Žaliosios Medinės Gyvatės metais Jums ir sau linkime gyvatę prisijaukinti, o jos nuodus naudoti tik grožiui ir sveikatai, atsinaujinimui ir atgimimui, naujoms žinioms ir geriems tikslams.
Gražių Jums 2025-ųjų metų.
<< Kai Asklepijas dar nebuvo dievas ir gydė visus nuodėminguosius, kartą buvo pakviestas į rūmus pas karalių Miną. Minui mirė sūnus ir karalius panorėjo prikelti jį iš mirusiųjų. Veiksmas vyko Kretoje.
Kadangi skubiosios pagalbos automobilių dar nebuvo, o kelias – tolimas, Asklepijas ėjo, pasiramsčiuodamas lazda. Netikėtai lazdą apsivyniojo gyvatė. Asklepijas išsigando ir užmušė ją. Čia pat pasirodė kita gyvatė su gydomąja žole ir prikėlė pirmąją >>
Sako, kad Asklepijas nebūtų tapes gydytoju dievu, jei nebūtų apdovanotas PASTABUMU. Neva ta žolė jam ir padėjo karaliaus rūmuose. O išmintis pastabumą ir naujas žinias teisingai įgalinti, iki šiandien yra gydytojų iš pašaukimo siekiamybė.